MIR kompetencijos
Šiandienos tinklaveikos pasaulyje medijų ir informacinis raštingumas (MIR) yra viena svarbiausių XXI amžiaus kompetencijų, būtinų kiekvienam žmogui, norinčiam aktyviai dalyvauti socialiniame, kultūriniame, ekonominiame ir politiniame gyvenime. Tarptautiniuose ir valstybių nacionaliniuose dokumentuose pabrėžiama aktyvios viešosios informacinės erdvės kūrimo ir puoselėjimo svarba, kur kiekvienas žmogus turi sąlygas ugdyti gebėjimus naudoti medijas ir informaciją, kritiškai vertinti supančią aplinką. Tai ypač svarbu pastaraisiais metais, kai plūstančiame informacijos sraute yra daug neteisingos ir klaidinančios informacijos.
TAPS: norėdami įgyti ir plėtoti naujas MIR kompetencijas prisiminkime keturias raides
Daug MIR lauke nuveikė UNESCO, remdamasi viso gyvenimo mokymosi koncepcija ir plėtodama naujomis iniciatyvomis medijų ir informacinio raštingumo švietimo veiksmus. UNESCO medijų ir informacinio raštingumo įgyvendinimo strategija sudaro galimybes ne tik mokyti konkrečias tikslines grupes, bet ir skatina tarptautinį bendradarbiavimą. Tai konkrečiai įprasminta Pasauliniame partnerystės aljanso medijų ir informacinio raštingumo srityje programoje ir veiksmų plane.
UNESCO iniciatyva sukurti MIR universitetų tinklą sulaukė didelio susidomėjimo ir kiekvienais metais pritraukia naujų įvairių šalių aukštųjų mokyklų, siekiančių plėtoti MIR edukaciją savo šalyse bendroje partnerystėje.
Tarptautiniai projektai, pavyzdžiui, projektas „Medijų raštingumas Baltijos šalyse“, įgyvendinamas pasaulinės plėtros organizacija IREX, bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaline UNESCO komisija, remiamas JAV valstybės departamento suteikia galimybių konkrečioms tikslinėms grupėms- mokytojams ir mokiniams dalyvauti ir įgyti būtinų kompetencijų atpažinti melagienas, sužinoti kas yra filtro burbulas, kaip veikia medijos.
Lietuva stengiasi aktyvinti dalyvavimą MIR edukacijoje. Tą patvirtina projekto „Kurk Lietuvai“ tyrimas, parodęs, kad 2019-2020 m. veikė daugiau kaip 30 skirtingų aktorių, kurie vykdė ar vykdo 43 iniciatyvas medijų ar informacinio raštingumo srityje.
Veiksmų koordinacija yra vienas svarbių elementų siekiant tolesnės MIR plėtros ir norimų rezultatų.
Naudotis medijomis ir suprasti medijas - tam reikalingos skirtingos kompetencijos, kurias medijų ir informacinis raštingumas padeda tikslinėms auditorijoms įgyti ir naudoti, pasitelkiant konkrečias priemones veiksmams atlikti
Kiekviena organizacija pradėdama plėtoti medijų ir informacinį raštingumą turi išsiaiškinti esminius dalykus, leidžiančius užtikrinti tikslingą MIR veiklą ir būtinus veiksmus įprasminant savo lūkesčius. Būtina pradėti nuo tikslų formulavimo, veiklų ir vertinimo priemonių paaiškinimo, tikslinių grupių išskyrimo ir aplinkos paaiškinimo, valdymo, atsakomybės ir išteklių pagrindimo, veiklos rezultatų sklaidos būdų ir ateities žingsnių numatymo.
Žemiau pateiktas klausimynas gali būti pravartus visą MIR edukacijos procesą padaryti veiksmingu ir sėkmingu
Kokia medijų ir informacinio raštingumo veikla yra svarbi organizacijos darbe?
Kaip mūsų planuojama MIR veikla siejasi su organizacijos dabar galiojančiomis priemonėmis, valdymo nuostatomis?
Ar yra numatomi pokyčiai, susiję su MIR veiksmais, kuriuos turime žinoti planuodami savo veiklas?
Kas yra pagrindiniai MIR edukacijos suinteresuotieji?
Ar yra duomenys ir mes juos žinome apie MIR suinteresuotuosius ir jų veiklas medijų edukacijoje?
Su kuo mes bendradarbiaujame ir galėsime toliau tai daryti ateityje?
Ar esame susipažinę su naujausiais mūsų medijų edukacinės veiklos tyrimais?
Kaip šita tyrimų informacija veikia mūsų darbo planavimą ir įgyvendinimą?
Ar yra galimų kliūčių dalyvauti MIR veiklose, kurios turi būti panaikintos?
Kokiais būdais tikslinių grupių nariai galės dalyvauti ir reikšti savo nuomonę planuojant, įgyvendinant ir vertinant veiklas?
Ar planuojama veikla atlieps tikslinių grupių poreikiams?
Ar pasirinktos komunikacijos priemonės pasieks mūsų tikslines grupes?
Ar mūsų numatomos veiklos yra pasiekiamos ir nediskriminuojančios?